logo_al
   
 

Traktati i Amsterdamit - 1997

Funksionimi i Bashkimit Europian ėshtė rregulluar me njė traktat tė nėnshkruar nga tė gjitha vendet anėtare tė Bashkimit Europian, i cili pėrcakton nė mėnyrė shumė tė qartė kompetencat, qė vendet anėtare u kanė dhėnė institucioneve europiane.

Traktatin e Maastrihtit parashikohej rishikimi i traktateve, me qėllim qė tė sigurohej njė efikasitet mė i mirė i institucioneve komunitare nė kuadrin e zgjerimit tė ardhshėm tė BE-sė. Ai u pasua nga njė periudhė e vėshtirė pėr integrimin europian, njė periudhė, e cila gjithsesi pak nga pak dhe me sakrifica u kapėrcye. Kur pėrfundimisht u pranuan dispozitat e Traktatit tė Mastrihtit, nisėn punimet pėr krijimin e njė traktati tė ri, i cili do tė shėnonte njė hap tė ri pėrpara nė rrugėn e integrimit.

Kėshtu, nė Amsterdam, mė 16-17 qershor 1997, kryetarėt e shteteve dhe tė qeverive tė 15 vendeve tė Bashkimit Europian arritėn nė njė marrėveshje politike pėr njė traktat tė ri pėr Europėn, Traktatin e Amsterdamit. Ndoshta falė eksperiencės sė Maastrihtit, Traktati i Amsterdamit, prej tė cilit shumėkush priste zhvillime tė reja, u paraqit si traktat modest, i realizuar me kujdes. Megjithatė, ai mbetet njė traktat shumė i rėndėsishėm, pasi forcoi objektivat e arritura nga traktatet e tjera dhe, megjithėse jo nė mėnyrėn qė pritej, hodhi hapat pėr njė bashkėpunim mė tė fuqishėm nė nivel europian.

Zhvillimi i Bashkimit Europian nuk ėshtė mė njė proces thjesht teknik, qė duhet vlerėsuar vetėm nga institucionet apo qeveritė. Ai ėshtė traktati i tė gjithė qytetarėve, pasi siguria, punėsimi, politika e jashtme, mbrojtja, legjitimiteti i institucioneve janė ēėshtje e tė gjithė qytetarėve europianė.

Me objektivat qė pėrcaktoi, Traktati i Amsterdamit konsolidoi tri shtyllat kryesore mbi tė cilat mbėshtetet veprimtaria e Bashkimit Europian qė prej Traktatit tė Maastrihtit: Komuniteti Europian, politika e jashtme dhe e sigurisė, bashkėpunimi nė fushėn e drejtėsisė dhe tė punėve tė brendshme. Ai afirmoi parimet e lirisė, tė demokracisė dhe tė respektit tė tė drejtave tė njeriut, duke propozuar krijimin e njė hapsire lirie, sigurie dhe drejtėsie, duke iniciuar reformėn e institucioneve europiane dhe zgjeruar listėn e tė drejtave nėpėrmjet garantimit tė respektimit tė tyre nga tė gjitha vendet e BE-sė: te drejta sociale, barazia midis burrit dhe gruas, shėrbimet publike dhe duke konsoliduar nė kėtė mėnyrė dimensionin social.

Traktati i Amsterdamit pėrcaktoi katėr objektiva kryesore.


PUNĖSIMI DHE QYTETARI NĖ ZEMĖR TĖ BASHKIMIT EUROPIAN.

Traktati pėrcakton si objektiv tė Bashkimit Europian «njė nivel tė lartė tė punėsimit», i cili do tė arrihet me njė bashkėrendim tė mirė midis politikave kombėtare tė vendeve anėtare pėr luftėn kundėr papunėsisė, si: krijimi i mekanizmave tė krahasimit dhe tė vlerėsimit apo i planveprimeve tė pėrbashkėta. Nė kėtė mėnyrė, Traktati i ri riafirmon pėrgjegjėsinė e vetė shteteve anėtare nė fushėn e punėsimit duke vėnė nė plan tė parė nevojėn e bashkėpunimit midis tyre. Kėshtu, projekte pilote pėr punėsimin dhe masa pėr krijimin e vendeve tė punės do tė financohen nga fonde europiane.

Politika sociale (pėrmirėsimi i legjislacionit tė punės, lufta kundėr diskriminimit) u vendos nė rangun e politikės komunitare dhe tė gjitha vendet anėtarė duhet ta zbatojnė, pėrfshi edhe Mbretėrinė e Bashkuar.
Traktati parashikon masa pėr forcimin e tė drejtave themelore, ndalon ēdo lloj diskriminimi, njeh tė drejtėn pėr informim si dhe mbrojtjen e konsumatorėve. Ai autorizon hartimin e njė kuadri rregullator europian pėr mbrojtjen e e shėndetit tė konsumatorėve, nė fushėn e produkteve shtazore apo tė substancave me origjinė njerėzore.


QARKULLIMI I LIRĖ DHE SIGURIA.

Traktati krijon "njė hapsirė lirie, sigurie dhe drejtėsie" brenda Bashkimit Europian. Konventa e Shengenit, nė bazė tė sė cilės, lejohet qarkullimi i lirė i njerėzve pa kontrolle kufitare dhe organizohet bashkėpunimi policor midis 10 vendeve ėshtė pėrfshirė nė kėtė Traktat, duke qenė e zbatueshme kėshtu, nga tė gjitha vendet e BE-sė (me kushte tė veēanta pėr Mbretėrinė e Bashkuar, Irlandėn dhe Danimarkėn).

Kontrolli i imigracionit, vizat, e drejta e azilit, bashkėpunimi gjyqėsor nė fushėn civile lidhen me vendime komunitare, qė janė miratuar me unanimitet gjatė pesė vjetėve pas hyrjes nė fuqi tė Traktatit me pėrjashtime pėr vendet e sipėrpėrmendura.

Nė kuadrin e bashkėpunimit ndėrqeveritar, vendet do tė pėrforcojnė veprimet e tyre nė luftėn kundėr terrorizmit, krimit tė organizuar, pedofilisė, trafikut tė drogės dhe tė armėve, mashtrimit e korrupsionit.


DREJT NJĖ POLITIKĖ TĖ JASHTME DHE TĖ SIGURISĖ TĖ PĖRBASHKĖT.

Me Traktatin e Amsterdamit, politika e jashtme dhe e sigurisė sė pėrbashkėt pajiset me instrumenta tė rinj, por ajo do tė varet gjithnjė nga vullneti i vendeve anėtare pėr tė zbatuar me njė marrėveshje unanime. Kjo do tė thotė qė njė vend mund tė vendosė tė abstenojė dhe tė mos marrė pjesė nė njė veprim tė pėrbashkėt me vendet e tjera, duke e bllokuar kėshtu kėtė iniciativė tė pėrbashkėt.

Traktati parashikon emėrimin e «njė Pėrfaqėsuesi tė lartė tė politikės sė jashtme dhe sigurisė sė pėrbashkėt», i cili asistohet nga njė njėsi e planifikimit tė politikės dhe e alarmit, e pėrbėrė nga specialistė tė vendeve tė ndryshme anėtare, tė Kėshillit tė ministrave tė Bashkimit Europian, tė Komisionit Europian dhe tė Bashkimit tė Europės perėndimore (OEU - organizata e bashkėpunimit nė fushėn e mbrojtjes).


REFORMA E INSTITUCIONEVE EUROPIANE PARA ZGJERIMIT.

Traktati i Amsterdamit u njeh kompetencėn pėr trajtimin e ēėshtjeve lidhur me qarkullimin e lirė tė njerėzve, policinė dhe punėsimin, katėr aktorėve kryesorė: Kėshillit tė Bashkimit europian, Parlamentit europian, Komisionit europian dhe Gjykatės sė Drejtėsisė.

Ai rishikoi pjesėrisht sistemin e vendimmarrjes nė kėto drejtime:

  • forcoi nė mėnyrė tė konsiderueshmė pjesėmarrjen e Parlamentit europian nė procedurat legjislative tė BE-sė, nėpėrmjet pėrgjithėsimit dhe thjeshtėsimit tė procedurave tė "bashkė-vendimmarrjes". Parlamenti europian dhe Kėshilli i ministrave tė BE-sė i marrin vendimet sė bashku dhe janė tė barabarė kėtė proces vendmmarrje pėr shumicėn e akteve ligjore e kryesisht ato qė lidhen me qytetarin: punėsimi, shėndeti, qarkullimi i lirė, kėrkimet, mjedisi, barazia nė shpėrblim etj..
  • nė gjirin e Kėshillit, unanimiteti kėrkohet vetėm pėr ēėshtjet kushtetuese dhe temat e ndjeshme si pėr shembull fiskaliteti, dhe kuadri rregullator pėr emigracionin dhe vizta pėr 5 vjet.

Nė perspektivėn e hyrjes sė vendeve tė reja nė Bashkimin Europian, u vendos qė tė kufizohej numri i pėrfaqėsuesve pėr secilin vend, me qėllim qė tė lehtėsohej vendimmarrja. Si rrjedhojė, u vendos qė tė jenė 20 komisarė dhe 700 deputetė.

Traktati i Amsterdamit parashikon njė sistem bashkėpunimi sipas tė cilit disa vende mund tė angazhohen nė "nė aleanca bashkėpunimi" me njėri-tjetrin, duke u lėnė mundėsinė vendeve tė tjera qė dėshirojnė tė bashkėpunojnė me ta nė kėtė drejtim.

Copyright © 2004-2012 Banka e Shqipėrisė. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara.