.logoal_copy_1.
   
 

BANKA E SHQIPĖRISĖ

KABINETI I GUVERNATORIT


NJOFTIM PER SHTYP
Fjala e Guvernatorit tė Bankės sė Shqipėrisė, z. Gent Sejko nė samitin e vendeve tė rajonit tė mbajtur nė Becic, Mal i Zi


Data e publikimit 16.06.2017


Politika monetare e vendeve tė rajonit

Midis Rezervės Federale dhe Bankės Qendrore Evropiane

I nderuar z. Kryetar!

Tė nderuar kolegė,

Do tė doja sė pari tė falėnderoja organizatorėt pėr ftesėn. Si zakonisht, pėr mua shkėmbimi i mendimeve dhe sfidave tė pėrbashkėta midis kolegėve ėshtė njė gjė shumė e dobishme.

Titulli i panelit sugjeron se qėndrimi i politikės sonė monetare formėsohet, disi, nga qėndrimi i politikės monetare qė ndjek Fed-i dhe BQE-ja. Ndonėse larg tė qenit njė tablo e plotė, kjo ėshtė e vėrtetė deri diku.

Politika monetare e ndjekur nga kėto dy banka qendrore, pėrkatėsisht, ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ne. Ato kanė ndikim mbi kushtet e jashtme dhe mund tė diktojnė drejtimin, shpejtėsinė dhe ēmimin e flukseve financiare. Mė tej, pėr vendet me njė sistem financiar tė dollarizuar apo euroizuar, ato mund tė kenė ndikim edhe nė kredinė e brendshme, kushtet financiare, bilancet dhe kursin e kėmbimit.

Kjo na sjell te pyetjet e mėposhtme: Cili ėshtė vendi i politikės sonė monetare nė situatėn aktuale? Cilat janė sfidat me tė cilat pėrballemi? Si do tė reagojmė ndaj lėvizjeve nė kėto politika monetare tė jashtme? Jam i sigurt se kėto ēėshtje do tė trajtohen gjerėsisht gjatė aktivitetit.

Tani, mė lejoni tė vė nė dukje disa aspekte lidhur me politikėn monetare tė Bankės sė Shqipėrisė pėrkundėr asaj tė ndjekur nga BQE-ja apo Fed-i.

Banka e Shqipėrisė ka ndjekur njė politikė monetare ekspansioniste, e cila ėshtė mbėshtetur dhe lehtėsuar nga qėndrimi i politikės monetare tė BQE-sė.

Gjatė katėr viteve tė fundit, Banka e Shqipėrisė ėshtė angazhuar gjerėsisht nė njė politikė monetare lehtėsuese. Nė praninė e zhvillimeve tė dobėta ciklike dhe presioneve tė ulėta inflacioniste, ne e kemi ulur normėn bazė nė nivelin mė tė ulėt historik, 1.25%. Mė tej:

  • Kemi rritur injektimet e likuiditetit nė sistemin bankar;
  • Kemi miratuar norma negative pėr rezervėn e detyruar nė euro, nė linjė me politikėn e normave negative pėr depozitat nė Eurozonė;
  • Jemi angazhuar pėr komunikim tė qartė dhe transparent lidhur me kahun e pritshėm tė politikės monetare, duke shprehur preferencėn tonė pėr politikė lehtėsuese nė linjė me objektivin tonė pėr inflacionin.

Megjithatė, ndryshe nga Fed-i dhe BQE-ja, dhe nė linjė edhe me banka tė tjera qendrore nė rajon, ne nuk kemi aktivizuar instrumente jokonvencionale tė politikės monetare.

Kjo pėr arsye se lehtėsimi i politikės monetare nga ana e BQE-sė ka lehtėsuar zbatimin e politikės sonė monetare.

  • Nga njėra anė, ēmimi mė i ulėt pėr euron ndihmoi nė uljen e kostove pėr kreditė nė monedhė tė huaj;
  • Nga ana tjetėr, norma e ulėt bazė nga BQE-ja na ka mundėsuar ta ulim normėn tonė bazė pa u dashur tė shqetėsohemi pėr zhvlerėsimin e kursit tė kėmbimit apo probleme tė stabilitetit financiar. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme, duke pasur parasysh se rreth 40% e kredive nė monedhė tė huaj janė tė pambrojtura.

Nė kėtė pikė, do tė doja tė shfrytėzoja rastin tė thosha se, pėr trajtimin e nivelit tė lartė tė ekspozimit nė euro nė sistemin tonė financiar, Banka e Shqipėrisė, sė bashku me autoritete tė tjera, kanė hartuar njė plan pėr uljen e nivelit tė euroizimit nė ekonominė e vendit.

Gjithsesi, duke iu rikthyer temės sonė, politika monetare lehtėsuese qė kemi ndjekur ka qenė thelbėsore pėr tė mbėshtetur rritjen dhe inflacionin.

Politika lehtėsuese monetare ka qenė e suksesshme pėr lehtėsimin e kushteve financiare dhe mbėshtetjen e rritjes sė konsumit dhe investimeve:

  • Kostot e kreditimit janė ulur me rreth 400-500 pikė bazė;
  • Primet e rrezikut tė likuiditetit nė sistem janė ulur ndjeshėm;
  • Kurba e interesave tė obligacioneve qeveritare ėshtė sheshuar disi;
  • Rritja e kreditimit po gjallėrohet e mbėshtetur mė sė shumti nga kreditimi nė monedhėn vendase.

Pėr ta pėrmbledhur, nga kėndvėshtrimi makroekonomik:

  • Aktiviteti ekonomik po forcohet dhe jemi nė rrugėn e duhur pėr pėrmbushjen e objektivit tė inflacionit brenda horizontit kohor pėrkatės;
  • Sistemi ynė financiar mbetet likuid, i mirėkapitalizuar dhe raportet e fitimit janė pozitive.

Megjithatė, zhvillimet e jashtme duket se do tė bėhen mė komplekse.

Fed-i dhe BQE-ja po ndjekin qėndrime paksa tė ndryshme nė politikėn tyre.

Gjatė viteve tė fundit, Fed-i dhe BQE-ja kanė ndjekur qėndrime paksa tė ndryshme nė politikėn tyre.

Fed-i duket tė jetė nė anėn e shtrėngimit. Fed-i e rriti normėn bazė nė vitet 2016 dhe 2017, pas dy vjetėsh tė reduktimit tė programit tė lehtėsimit sasior. Nė tė njėjtėn kohė, orientimi pėr kahun e pritshėm tė politikės monetare sugjeron shtrėngim tė saj nė tė ardhmen e afėrt.

Ndėrkohė, BQE-ja po pėrballet me kushte tė ndryshme ekonomike, pėrfshirė rritje mė tė ngadaltė, inflacion mė tė ulėt dhe pasiguri mė tė madhe ekonomike dhe politike. Si rrjedhojė BQE-ja do ta ruajė politikėn monetare lehtėsuese pėr njė kohė mė tė gjatė. Orientimi pėr kahun e pritshėm tė politikės monetare sugjeron se ky qėndrim do tė vijojė tė paktėn pėrgjatė vitit aktual.

Kjo na sjell nė pėrfundimin se ka efekte zinxhir tė mundshme ndėrkombėtare nga kėto politika divergjente, pėr ekonomitė e vogla e tė hapura.

Si rrjedhojė e globalizimit financiar, politika monetare nė ekonomitė e mėdha tė zhvilluara ka ndikime zinxhir me rėndėsi domethėnėse nė ekonominė globale. Po ashtu, ndryshimet nė pritshmėritė e tregut pėr kursin e ardhshėm tė politikave tė tyre kanė ndikim tė lartė nė luhatshmėrinė e tregut financiar.

Mė tej, ekonomitė e rajonit janė ekonomi tė vogla e tė hapura, dhe Eurozona ėshtė partneri i tyre tregtar dhe ekonomik. Gjithashtu, sistemet bankare nė vendet tona mbizotėrohen nga grupe bankare me seli nė BE. Ndaj, ndonėse vendimet e politikės monetare tė Fed-it dhe BQE-sė kanė ndikim nė ekonomitė dhe sistemet financiare vendase, ato mund tė kenė efekte me vonesė, po ndoshta mė tė gjata nė kohė, mbi ekonomitė tona.

Nė varėsi tė intensitetit, kanali i tregtisė dhe ai i bankingut mund tė kenė ndikim mbi qėndrimin apo vendimet e politikės sonė monetare.

Duke pasur parasysh ekspozimin tonė nė dollarė dhe nė euro, qėndrimi i politikės monetare tė BQE-sė ėshtė mė me rėndėsi pėr ekonominė tonė. Me fjalė tė tjera, ai ka njė ndikim mė tė fortė dhe mė tė drejtpėrdrejtė mbi kushtet monetare dhe sistemin tonė financiar.

Mė lejoni tė marr si shembull Shqipėrinė, ku vendet e BE-sė janė partnerėt e saj kryesorė tregtarė.

  • Rreth tre tė katėrtat e tregtisė sonė kryhet me vendet e Eurozonės;
  • Mbi 60% e IHD-ve vijnė nga BE-ja ;
  • Euroja ėshtė monedha kryesore e huaj nė sistemin tonė financiar - mė shumė se 4/5 e aktiveve dhe pasiveve nė monedhė tė huaj janė nė euro;
  • Mė tej, studimet tregojnė se njė shportė efektive e monedhave nė Shqipėri do tė pėrbėhej nga rreth 75-80% nė euro dhe pjesa tjetėr nė dollarė apo monedha tė lidhura me tė.

Tė gjithė kėta tregues do tė thonė se ne jemi shumė mė tė ekspozuar nė qėndrimin e politikės nė zonėn euro, ndėrsa qėndrimi i politikave tė Fed-it ka vetėm ndikim tė tėrthortė.

Nė kėtė pikė, njė shtrėngim i presupozuar i politikės monetare tė BQE-sė:

  • do tė rriste kostot e huadhėnies nė monedhė tė huaj nė ekonominė tonė, domethėnė, shtrėngim i kushteve financiare;
  • Nėse nuk ndiqet nga politika jonė monetare, do tė shkaktonte kapėrcime tė brendshme tė portofolit dhe presione zhvlerėsimi pėr kursin e kėmbimit;
  • Nuk do tė rezultonte nė flukse dalėse tė mėdha tė kapitalit, pasi ne nuk pėrfituam shumė flukse hyrėse kapitali nga politika jashtėzakonisht ekspansioniste e ndjekur nga BQE-ja.

Nga ana tjetėr, shtrėngimi i politikės monetare nga Fed-i nuk do ta prekte Shqipėrinė drejtpėrdrejt, pėrveē ndikimeve tė zakonshme negative mbi ēmimet e karburantit dhe tė lėndėve tė para.

Megjithatė, duhet tė them se politika jonė monetare do tė pėrfitonte nga njė qėndrim i parashikueshėm i politikės monetare tė BQE-sė nė tė ardhmen e afėrt.

Njė qėndrim  i  parashikueshėm i politikės monetare nė Eurozonė do tė pėrmirėsonte efektshmėrinė e politikės sonė monetare. Njė diferencė mė e gjerė e normave tė interesit mund tė ēojė nė presione vlerėsimi nė kursin e kėmbimit, dhe kjo mund dhe do tė merret nė konsideratė nė analizat dhe veprimet tona tė politikės monetare.

Nė pėrfundim, mė lejoni tė bėj njė pėrmbledhje:

  • Shqipėria mbetet mė shumė e ekspozuar ndaj politikave tė BQE-sė se sa ndaj Fed-it;
  • Politikat tona monetare ekspansioniste janė lehtėsuar ndjeshėm nga qėndrimi i politikės sė BQE-sė dhe Fed-it;
  • Stabiliteti relativ i politikės monetare tė Fed-it dhe BQE-sė na ka ndihmuar tė reduktojmė luhatshmėrinė nė tregjet tona vendase;
  • Megjithatė, ēdo shtrėngim nga kėto banka do tė pėrfaqėsonte shtrėngim tė kushteve financiare nė vendet tona;
  • Politika jonė monetare do tė pėrfitonte nga Fed-i dhe BQE-ja, duke mbajtur parasysh se nuk do tė na paraqesin ndonjė surprizė!

Faleminderit!

 

 

back
Copyright © 2004-2017 Banka e Shqipėrisė. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara.