.logoal_copy_1.
   
 

BANKA E SHQIPĖRISĖ

KABINETI I GUVERNATORIT


NJOFTIM PER SHTYP
Guvernatori i Bankės sė Shqipėrisė, z. Gent Sejko, merr pjesė nė takimin pėrmbyllės tė vitit tė organizuar nga Shoqata Shqiptare e Bankave


Data e publikimit 21.12.2017


I nderuar z. kryetar,

Tė nderuar drejtues tė bankave,

Tė dashur miq dhe kolegė,

Si gjithmonė, ėshtė kėnaqėsi tė jem nė takimin pėrmbyllės tė vitit 2017 me drejtuesit e sistemit bankar nė Shqipėri, njė aktivitet ky i pėrvitshėm qė organizohet nėn kujdesin e Shoqatės Shqiptare tė Bankave. Nė adresimin e sotėm do tė doja tė trajtoja shkurtimisht disa momente interesante qė kanė karakterizuar zhvillimin ekonomik e financiar gjatė vitit 2017, si dhe disa nga synimet tona pėr vitin e ri 2018.

_aab 20

Ekonomia shqiptare

E parė edhe nė kontekstin e pėrgjithshėm global e rajonal, duket se dhe ekonomia shqiptare ėshtė nė njė moment tė pėrgjithshėm pozitiv rigjallėrimi. Aktiviteti ekonomik i vendit ka vijuar tė shėnojė rritje, duke pasqyruar ambientin e favorshėm financiar, pėrmirėsimin e besimit, impulset e gjeneruara nga rritja e punėsimit dhe nga nivelet e larta tė investimeve tė huaja direkte, si dhe momentin pozitiv tė ekonomive partnere tregtare.

Nė terma tė kėrkesės agregate, rritja ėshtė mbėshtetur nga zgjerimi i konsumit dhe i investimeve private, si dhe nga pėrmirėsimi i ndjeshėm i bilancit tė shkėmbimeve tregtare me jashtė, sidomos nė tremujorin e tretė tė vitit. Nė pėrgjigje tė pėrmirėsimit me rreth 10.5% tė bilancit tregtar nė mallra e shėrbime, deficiti i llogarisė korrente zbriti nė 4.6% tė PBB-sė gjatė tremujorit tė tretė, njė nga nivelet mė tė ulėta tė dekadės sė fundit. Nga ana tjetėr, stimuli fiskal vlerėsohet tė ketė ardhur nė rėnie gjatė tremujorit tė tretė e tė katėrt, ndonėse tė ardhurat dhe shpenzimet buxhetore kanė vijuar tė shėnojnė norma tė larta rritjeje.

Zgjerimi i vazhdueshėm i kėrkesės agregate ka sjellė njė pėrdorim gjithnjė e mė tė plotė tė kapaciteteve prodhuese. Norma e papunėsisė zbriti nė 13.6% gjatė tremujorit tė tretė, nė rėnie me 1.1 pikė pėrqindjeje krahasuar mė tė njėjtin tremujor tė vitit paraardhės. Megjithatė, konvergjenca graduale e ekonomisė drejt ekuilibrit nuk ėshtė shoqėruar ende me rritjen e presioneve inflacioniste, nė mėnyrė tė mjaftueshme pėr tė kthyer inflacionin nė objektiv.

Politika jonė monetare lehtėsuese ka ulur kostot e financimit tė sektorit privat, ka nxitur rritjen e kreditimit nė lekė dhe ka ndihmuar nė pėrmirėsimin e gjendjes financiare tė huamarrėsve. Gjatė muajve tė fundit, tregjet financiare janė karakterizuar nga njė ecuri e relativisht e qetė, me norma tė ulėta interesi, me prime tė kontrolluara rreziku dhe me njė tendencė stabilizimi tė kursit tė kėmbimit.

Sistemi bankar

Viti 2017 ishte pozitiv edhe nė drejtim tė zgjerimit dhe tė shėndetit tė veprimtarisė bankare nė Shqipėri. Njė analizė e shpejtė e 10-mujorit tė krijon bindjen pėr kėtė konkluzion. Aktivet e sektorit bankar u zgjeruan mė tej pėrgjatė periudhės, duke shėnuar njė rritje vjetore nė nivelin 4%. Me pėrmirėsim paraqitet edhe situata financiare e sektorit dhe kapitalizimi i veprimtarisė. Si rezultat i rėnies sė ndjeshme tė provigjioneve pėr kredi, rezultati financiar ka njė pėrmirėsim tė dukshėm krahasuar me njė vit mė parė. Po kėshtu edhe treguesit e rentabilitetit, RoA dhe RoE, janė dyfishuar nė respektivisht, 1.6% dhe 16.3%, krahasuar me 0.74% dhe 7.8% njė vit mė parė.

Situata e likuiditetit shfaqet e qėndrueshme, ndėrkohė qė treguesit e tij vijojnė tė jenė nė nivele tė kėnaqshme. Nė terma vjetorė, baza e depozitave ka shėnuar rritje me 2.7%, duke manifestuar lėvizje nė strukturė sipas maturitetit. Ambienti me pėrqindje interesi tė ulėta, ka ndikuar nė njė ulje tė depozitave me afat nė nivelin 2.1%. Ndėrkohė, duke iu referuar pėrkatėsisė sė monedhave, tė dy llojet e depozitave, si ato nė lekė ashtu edhe ato nė valutė, kanė pėsuar rritje me pėrkatėsisht 1.4% dhe 3.9%.

Teprica e kredisė u zgjerua kundrejt njė viti mė parė me 0.8%. Kredia afatgjatė ka dominuar kredidhėnien, ndėrkohė qė kreditė me maturitet afatshkurtėr dhe afatmesėm janė tkurrur. Kredia pėr individėt u zgjerua me 4.6%, ndėrsa kredia pėr bizneset u zvogėlua me 1.7% krahasuar me njė vit mė parė.

Ndėr zhvillimet mė tė spikatura tė vitit qė po mbyllim, do tė veēoja uljen e raportit tė kredive me probleme nė nivelin 14.4%, krahasuar me nivelin 18.23% nė fund tė vitit tė kaluar. Tashmė pas njė periudhe relativisht tė suksesshme duket se plani i koordinuar, qė ndėrmorėm bashkėrisht pėr uljen e kredive me probleme, i ka dhėnė rezultatet e shumėpritura. Si rezultat, pėrtej fshirjeve tė kredive tė humbura nga bilanci, ėshtė bėrė njė punė e madhe edhe nė drejtim tė shlyerjeve dhe tė ristrukturimit tė kredive problematike.

Gjatė vitit qė po lėmė, nė vendimmarrjen e Kėshillit Mbikėqyrės tė Bankės sė Shqipėrisė kanė zėnė vend shumė rregullore dhe akte tė tjera nėnligjore, tė cilat synojnė tė pėrmirėsojnė veprimtarinė bankare nė drejtim tė eficiencės, administrimit tė rreziqeve, rritjes sė transparencės dhe mbrojtjes sė depozitueseve. Njė moment i veēantė pėrkon me krijimin e Autoritetit tė Ndėrhyrjes sė Jashtėzakonshme nė vend si dhe themelimin e “Fondit pėr ndėrhyrjen e jashtėzakonshme”, i cili do tė plotėsohet nė vazhdimėsi pėrmes kontributeve tė rregullta vjetore tė sektorit bankar.

Tė nderuar drejtues tė sektorit bankar,

E pėrmenda edhe mė sipėr, qė momenti ėshtė i pėrshtatshėm, ndėrkohė qė e ardhmja mbart ende pikėpyetje. Nga kjo konsideratė e pėrgjithshme nuk bėn pėrjashtim as ekonomia jonė. Pėrfitoj nga rasti tė sjell nė vėmendjen tuaj se institucioni qė pėrfaqėson gjithsecili prej nesh, ka njė rol tė caktuar nė jetėn e pėrditshme ekonomiko – financiare tė vendit. Pasi jemi njohur edhe me objektivat e shpallur nga ana e ekzekutivit pėr vitin 2018, kuptohet se bėhet fjalė pėr njė vit tė ri tejet sfidues, si nga kėndvėshtrimi i gjallėrimit tė mėtejshėm tė ekonomisė, ashtu edhe pėrsa i takon forcimit tė mėtejshėm tė stabilitetit financiar tė vendit.

Nga ky kėndvėshtrim, dėshiroj tė theksoj se nė optikėn e Bankės sė Shqipėrisė, prioritete konstante pėrgjatė gjithė vitit 2018, ashtu si edhe nė 2017, do tė vazhdojnė tė jenė:

  • Garantimi i njė ambienti makroekonomik tė qėndrueshėm, me inflacion nėn kontroll, me tregje likuide me volatilitet tė ulėt. Politika monetare do tė synojė njė furnizim tė pėrshtatshėm, si nė terma tė sasisė ashtu edhe tė ēmimit. Objektivi final i politikės monetare do tė jetė i pandryshuar, ndėrkohė qė kahu lehtėsues i zbatuar kėto vitet e fundit do tė vijojė tė jetė i pranishėm pėrgjatė 2018.
  • Gjallėrimi i mėtejshėm i aktivitetit kreditues nė vend. Ne besojmė se gjallėrimi i mėtejshėm i ekonomisė krijon njė ambient mė miqėsor pėr kreditimin e ekonomisė. Pėr mė tepėr, ne do tė kėmbėngulim me mė shumė forcė pėr zbatimin e programit tė pėrbashkėt pėr uljen e kredive me probleme. Nga ky kėndvėshtrim, presim qė edhe sistemi bankar tė jetė mė proaktiv nė drejtim tė kreditimit tė ekonomisė.
  • Forcimi i mbikėqyrjes bankare dhe garantimi i stabilitetit financiar tė sistemit, si njė nga objektivat themelorė tė veprimtarisė sė Bankės sė Shqipėrisė. Njėsoj si nė tė kaluarėn ne do tė jemi nė kėrkim tė rregullave dhe praktikave mė tė mira ndėrkombėtare duke synuar njė sistem bankar tė shėndetshėm financiarisht dhe tė aftė pėr tė mbėshtetur zhvillimin ekonomik tė vendit.
  • Deeuroizimi i ekonomisė shqiptare. Masat, qė bashkėrisht kemi ideuar, do tė hyjnė nė fuqi nė gjysmėn e parė tė vitit 2018. Pėr rrjedhim, na duhet qė po bashkėrisht tė pėrpiqemi tė maksimizojmė rezultatet e pritshme, duke i pėrkthyer ato nė praktikė nė njė besim dhe pėrdorim mė tė madh tė monedhės kombėtare nė ekonomi.
  • Komunikimi i vazhdueshėm me sektorin pėr tė gjithė vendimmarrjen e Bankės sė Shqipėrisė, veēanėrisht pėr ato qė i takojnė sė ardhmes. Dialogu me industrinė bankare vlerėsohet thelbėsor pėr tė ndihmuar nė identifikimin e problemeve, pėr tė garantuar zbatueshmėrinė e kuadrit ligjor dhe pėr tė mundėsuar kapėrcimin e sfidave.
  • Rritja e pėrfshirjes financiare dhe thellimi i mėtejshėm i edukimit financiar. Pėrkrah rolit rregullator dhe mbikėqyrės, ai edukativ ėshtė dhe do tė jetė njė tjetėr element i rėndėsishėm i punės sonė tė pėrditshme, tė cilin ne e konsiderojmė si njė ndėr shtyllat kryesore tė zhvillimit ekonomiko-social tė vendit.

Nė pėrfundim, mė lejoni t’ju garantoj se Banka e Shqipėrisė do tė vazhdojė tė jetė pėrherė njė partner serioz dhe i pėrkushtuar.

Duke ju uruar vit tė mbarė dhe suksese nė punė dhe nė familjet tuaja, ju falėnderoj pėr vėmendjen!

 

 

back
Copyright © 2004-2017 Banka e Shqipėrisė. Tė gjitha tė drejtat tė rezervuara.